Namuose aš beveik visada buvau su šlepetėmis arba kojinėmis. Tai buvo įpratimas, ne sprendimas. Grindys – tiesiog paviršius, ant kurio stovi. Kol vieną šiltą dieną nusiaviau viską ir tiesiog nuėjau į virtuvę basomis.
Pirmas pojūtis buvo keistas. Šalta. Šiek tiek šiurkštu. Bet po kelių žingsnių atsirado kažkas kito – aš pradėjau jausti erdvę kojomis. Ne tik matyti, bet ir jausti, kur esu.
Nuo tada aš pradėjau daugiau laiko praleisti basomis. Ne visą dieną ir ne kaip taisyklę. Tiesiog tada, kai esu namie ir niekur neskubu. Ir kiekvieną kartą tai grąžina tą patį pojūtį.
Kai kojos pradeda matyti
Basomis einant namuose, grindys nustoja būti vienodos. Medis skiriasi nuo plytelių. Kilimas – nuo plikų lentų. Temperatūra keičiasi nuo kambario iki kambario. Aš pradėjau pastebėti, kur šilta, kur vėsu, kur lygiau, kur šiurkščiau. Net maži nelygumai ir jungtys tarp lentų tampa pastebimi.
Tai nėra didelis atradimas. Bet jis keičia buvimą namuose. Tu nesi tik „galvoje“. Tu esi ir kojose. Erdvė tampa labiau trimatė. Ne tik tai, ką matai akimis, bet ir tai, ką jauti pėdomis.
Kai nusiavi batus, erdvė tampa labiau apčiuopiama.
Aš pastebėjau, kad basomis judu lėčiau. Ne todėl, kad bijau, o todėl, kad kojos pačios prašo daugiau dėmesio. Žingsniai tampa sąmoningesni. Kartais aš netgi sustoju viduryje kambario ir tiesiog stoviu, jausdamas grindis.
Ką aš pajutau
Pirmiausia – kad judesys tampa lėtesnis ir sąmoningesnis. Antra – kad aš geriau jaučiu, kada noriu atsisėsti ar atsigulti. Trečia – kad namai pradeda jaustis labiau „mano“ – ne tik vizualiai, bet ir per prisilietimą.
Žiemą aš vis tiek užsidedu kojines ar šlepetes, kai šalta. Bet kai tik oras leidžia – einu basomis. Ir kiekvieną kartą tai grąžina tą patį pojūtį: aš esu čia, ant šitų grindų, šiame kambaryje. Ne kažkur mintyse, o čia.
Kartais aš netgi dirbu basomis – stovėdamas prie stalo ar sėdėdamas. Tai mažas priminimas, kad kūnas yra čia, o ne tik galva su užduotimis.
Paprasti pastebėjimai
- Ryte, kai atsistoju – kelios minutės basomis, kol verda vanduo ar ruošiu kavą.
- Vakare – basomis vaikščioti po namus prieš miegą. Tai padeda „uždaryti“ dieną.
- Jei dirbu iš namų – kartais nusiunu šlepetes ir tiesiog stoviu kelias minutes.
- Kai grįžtu namo – pirmas dalykas dažnai būna nusiauti batus ir pajusti grindis.
Nėra taisyklės. Yra tik pasirinkimas jausti paviršių po kojomis. Ir kai jį pasirenki – namai tampa šiek tiek kitokie.
Pabaigai
Ėjimas basomis namuose – vienas iš tų mažų gestų, kurie nieko nereikalauja ir nieko nežada. Jie tiesiog grąžina kontaktą su erdve. O kontaktas, kaip pasirodė, yra malonus dalykas. Jis primena, kad tu esi ne tik mintyse, bet ir kūne, ir kad erdvė aplink tave yra tikra.
— Sidney Willemsen